25 Ekim 2019 Cuma

Haidi - Noʒ̆ile 6. Dit̆işi P̆at̆inoba





6. Dit̆işi P̆at̆inoba



-     -Mişi Oxori t̆eren. Oxormance mi rt̆eren? Hele, miʒ̆vi!
-      
-    - Zizimanişi begişi oxori t̆eren. Didi xoconi k̆oçi t̆eren Zizimanişi begi. Cixa steri k̆vaşi oxori rt̆u. Zizimani begi rt̆eren oxormance. Mara oxoris va rt̆u emindros. Turcari t̆eren. Didi esnafi t̆eren. K̆oçis dido didi dulyape uğut̆eren noğa P̆arisis, Fransas.
-      
-    - Tkvan mik megarges nek̆nas ipti? Mik tkvan oxorişa kegzdes?
-      
-    - Xezmetkyari Sabest̆ianik çkin komemarges t̆ikşaris. Ok̆açxeti Rot̆enmayer xanumik komemarges oxorişi nek̆nas. Çkin Rot̆enmayer xanumik kemzdes oxorişa.
-      
-    - Rot̆enmayer xanumi mi rt̆u? Zizimani begişi çili rt̆ui?
-      
-    - Var, var,  va rt̆u. Dudxezmetkyari rt̆u. Kahya t̆eren. Ukimoce rt̆eren. Xçini rt̆u. Jure neçi do xut varna jure neçi do vit ʒ̆aneri rt̆u.  Megerem Rot̆enmayer xanumis toli uğut̆eren Zizimani begişa.
-      
-     -Dedikodu ikip, hoi?
-      
-    - Var! Ok̆açxe ambari maqu ma aya dulyaşen.
-      
-     -Çkva miepek megarges? Çkva miti va rt̆ui?
-      
-    - Majura uşağepe do xezmetkyarepek memarges. K̆larak memarges çkin.
-      
-    - K̆lara mi rt̆u.
-      
-    - K̆lara, Zizimani begişi k̆ulani rt̆u. Ti sirmali do nunk̆u pukira. Mara K̆lara k̆ak̆vat̆a rt̆u, zavali. Tekerleğoni tronis gexederi rt̆u do irote eşo gulurt̆u dido oxoris. K̆lara guris memaç̆u ma. Zavali K̆larak ma komžiruşi, dido ixelu do xelebaten soti va imt̆ret̆u. Manebra domaqu.
-      
-     -Si kegzdu da. K̆lara muk̆o ʒ̆aneri rt̆u? Muç̆oşi k̆ulani rt̆u? Hele miʒ̆vi!
-      
-    - Mtini zop̆on. Ma da kemzdu. Xoş k̆ai guroni rt̆u. (10) vit ʒ̆aneri rt̆u K̆lara. Xampa ocağişi bere rt̆u, mara elamʒkvineri va rt̆u. Tuta steri k̆ulani rt̆u. Mskva toloni. Ginže tomaloni rt̆u.
-      
-     -Rot̆enmayer xanumi muç̆oşi xanumi rt̆u?
-      
-     -Var, Rot̆enmayer xanumi k̆ai guroni va rt̆u. Ar çarbi dixas majura çarbi nʒas kuğut̆u oxorcas. Anksi oxorca rt̆u. Şuri medvaloni rt̆u. Ma ç̆iç̆it̆a vort̆i,  mara xoloti Rot̆enmayer xanumis dovubağut̆i ma. ʒ̆ori vort̆i do emuşeni.
-      
-     -Emk̆ata kimoli do oxorcaşa k̆ap̆ula va megadven ma! Mi geskideren aya dunyas! P̆at̆i kimoli do oxorcas jur toli dudgitas!
-      
-     -Ok̆açxe ambari maqu. Dadi çkimiti k̆ai guroni va rt̆eren. Megerem dadi çkimi var, mendranuri k̆oçi t̆eren. ʒ̆iʒ̆ila t̆eren!
-      
-    - Si solen ambari gaqu ki, dadi skaniti k̆ai guroni va rt̆eren?! Muç̆oşi oxorca t̆eren dadi skani?
-      
-    - Zizimani begik k̆ulani muşi şeni, K̆lara şeni,  ar malamture manebra goreren. Dadi çkimikti ma kemzderen. Mtini nenaten,  momork̆eren p̆ap̆uli çkimişi paʒxaşen do noğa Frank̆fut̆işa mendemiqoneren ma. Mara ʒ̆oxleşen ambari va miğut̆u ma.
-      
-     -Dit̆ik k̆ainoba şeni si noğa Frank̆fut̆işa mendegiqoneren, hoi?
-      
-     -Var, k̆ainoba şeni var, para şeni ma momork̆eren do mendemiqoneren noğa Frank̆furt̆işa. Edo paraten gamamçeren ma. Aya oxoris ma komemçeren. Guri domit̆axu emuk.
-      
-     -Dit̆ik paraşi dulyas si gint̆aleren! Qini diʒxironi oxorca t̆eren!
-      
-     -Ho, paraşi dulyas ma mint̆aleren. Paraşi dulya vognişi, k̆uçxes domadginu ma.
-      
-     -Dido p̆at̆i oxorca t̆eren dadi skani, Dido p̆at̆i t̆eren Dit̆i. Mara giçkit̆as, amk̆ata p̆at̆i adetepe dido gont̆aleri rt̆es Romaşi İmp̆eriaşi orasti, Bizansişi orasti, Alosmanişi orasti.
-      
-     -Xvala ğurak k̆oçi rezili va ikips. Aya siti kogiçkin!
-      
-     -Dit̆ik megaşku do igzalu. Si akonaşi miti va içinopt̆i.
-      
-     -Ho, dadi çkimik memaşku do igzalu. Edo ma miti va viçinopt̆i noğa Frank̆furt̆is.
-      
-     -Oxorişi xalk̆ik si megişvelui?
-      
-     -Ho, irik ma memişvelu. Mara Rot̆enmayer xanumik irote maana gorupt̆u obecğu şeni. 
-      
-     -Muşeni eşo ikipt̆u Rot̆enmayer xanumik?
-      
-     -Emuk msincu emuk.  Rot̆enmayer xanumik k̆ibirepe dilasirupt̆u. Ok̆itxu- oç̆aru va miçkit̆u do emuşeni. Noğaşi adeteğeşen ambari va miğut̆u do emuşeni.
-      
-     -Emuşeniti si cahili gşinapt̆u Rot̆enmayer xanumik!
-      
-      -Andğaneri steri komşuns. Şuris mance gamomixtu oxorcak.
-      
-     -Udodginu çkinapaten gsincui emuk?!
-      
-     -Ho! Ma cahili mşinapt̆u Rot̆enmayer xanumik. Mʒudi va matkven ma. Zurna steri dgit̆u. Coxo-t̆axeri oxorca rt̆u oxoris.
-      
-    - Dixakti va şinaxups emk̆ata kimoli do oxorca. ʒ̆iʒ̆ila steri oxorca t̆eren. Beti. Eşo miçkin ma.
-      
-     -Xilafi va giçkin. Namu ptkva, namu va ptkva va miçkin aʒ̆i! Ma xoloti Rot̆enmayer xanumişi mteli nenas quci mepçapt̆i. K̆arta k̆oçi k̆ala nena va itkven, siti aya k̆aixeşa giçkin!
-      
-    - Mezmoneri kodoskidi. Dido p̆at̆i xalis rt̆i.
-      
-    - Ho, p̆anda mezmoneri vort̆i ma, umuteli dido didi noğas. Didi belas dolobli ma domaʒ̆onu.
-      
-    - Si musafiri egzdes. Si oda mekçesi?
-      
-    - Ho, ma odati komomçes. Oda ç̆eris komiğut̆u. Penceroni rt̆u. Ç̆it̆a rt̆u oda çkimi. Dolabi komiğut̆u. Yaşik̆i komiğut̆u. K̆avela komiğut̆u.
-      
-     -Oncire megirçes si. Oncire, balişi, yorğani kogiğut̆u. Mara dolokunu va giğut̆u. Umodvalu rt̆i. Eşo va reni?
-      
-    - Var! Ağani dolokunuti do modvaluti komomçes. Dolokunu do modvalu komižires. Fork̆a yemiç̆opes. Ma oç̆k̆omale komçes entepek.
-      
-    - Dido raxat̆i rt̆i.
-      
-    - Ho, dido raxat̆i vort̆i, mara umiteli vort̆i ma.
-      
-    - Çkva mu ambari giğun ilkineri dğalepeşen?!
-      
-    - K̆laras dido modvalu do dolokunu kuğut̆u,  mara k̆ak̆vat̆a rt̆u.  Emus mteli şeyi yopşa kuğut̆u. Emuşeniti dolokunu, modvalupe muşi momçapt̆u. K̆larak entepe domoxrapu.
-      
-     -Yaşik̆işi doloxe mu dologižit̆u?
-      
-     -Yaşik̆işi doloxe dolokunepe dolomižit̆es.
-      
-     -Oda skani muç̆oşi rt̆u? Ç̆it̆a rt̆ui Oda k̆ai gaʒ̆onui?

-     -Ho, oda k̆ai maʒ̆onu. Varti ç̆it̆a do vart̆i didi rt̆u. Ortani rt̆u. Mara irot̆e gemzuli vort̆i ma. Pencereşen sokaği ižiret̆u. Fayt̆onepe ižiret̆u. K̆at̆upe ižiret̆u. K̆vinçepe ižiret̆es. Germape va ižiret̆es. Rak̆anepe va ižiret̆es. Cape va ižiretes. Aya oxorik ma şuri emiç̆opasunt̆u. Eşo mevisimadi emindros. Emuşeniti irote gemzuli vort̆i ma.

-      
-     -Xvala rt̆i do imgart̆i.  Mara Rot̆enmayer xanumik ibirt̆u.
-      
-     -Ho, ma vimgart̆i, mara Rot̆enmayer xanumik ibirt̆u.  Em oxorcak kuni gemiç̆k̆omu. Ma xvala vort̆i. Xvala- xvala pskidut̆i ma. Umanceli vort̆i. Umiteli vort̆i. P̆ap̆uli çkimi çkimi k̆ala va rt̆u. Pet̆eri, çkimi k̆ala va rt̆u. Hemi xvala vort̆i hemiti aya oxorişi adeti k̆ai va maʒ̆oneret̆u. Şik̆ineri- şik̆ineri vimgart̆i ma oda çkimis. P̆at̆i izmoces vore domaʒ̆onet̆u. Mundeşa xvala- xvala goptamint̆u ma aya kvaşi didi oxoris!
-      
-     -Ek̆o milletişi doloxe xvala rt̆i si. İrote unciru otanapt̆i si.  Edo irote doç̆k̆indineri rt̆i.
-      
-     -Ho, irote doç̆k̆indineri vort̆i. Lai gverdi ğureli vort̆i oput̆eşi xasret̆iten. Dadi çkimişenti çinadveri vort̆i. Dadi çkimik xoş gemçinadveret̆u.
-      
-     -Mu gekçinadveret̆u dadi skanik?
-      
-     -Oput̆eşa oxtimuşi gza va giğun ya do gemçinadveret̆u dadi çkimik.
-      
-     -P̆ap̆uli skani do Pet̆eri goganç̆elu si!
-      
-     -Xvala p̆ap̆uli çkimi do Pet̆eri va gomanç̆elu ma.  İzmoceten irote antepe k̆ala vort̆i. Oput̆eşi k̆oçepe, txapeti gomanç̆elu ma. Dixaşi sersi, t̆ibaşi oşiralu, k̆ilise do nʒ̆opulaşi oranʒ̆k̆ironişi sersiti gomanç̆elu ma.
-      
-    - Noğa Frank̆furt̆is k̆ilise va rt̆ui? Eya k̆iliseşi sersi va ognapt̆ii?
-      
-    - Ho, vognapt̆i, mara oput̆eşi k̆ilise do nʒ̆opulaşi oranʒ̆k̆ironişi sersi gomanç̆elu ma.
-      
-     -Noğa Frank̆furt̆işi sokağepes gulut̆ui?
-      
-     -Var, irote oxoris vort̆i. Oxoris molaxuneri pskidut̆u ma. Edo dido memandaru.  İrote sokağepes goxtimu mint̆u ma. Sokağişa toli komiğut̆u. Osimadus mepçi ma. Mu bğoda ağani dolokunepe ma.
-      
-     -Oxoris avli uğut̆ui?
-      
-     -Kuğut̆u. Hemiti dido didi avli kuğut̆u oxoris.
-      
-     -Mitik sokağis goxtimus do avlis osteramus va megişvelui?
-      
-     -Var, mitik sokağis goxtimus va memişvelu. Oxoris didi avli kuğut̆u do avlis osteramus derdi komiğut̆u ma. Avlis osteramu şeni gza va momçapt̆u Rot̆enmayer xanumik. Ar nenaten, oxoris molaxuneri mʒ̆ipxu ma oxorcak. Soti va moçkumert̆u emuk. Mati udodginu, udoxunu oput̆eşi hulyape vikipt̆i. Mjoraşi teti va moʒ̆irapt̆es. Açkva şuri mepçap domaʒ̆onu. Çkimi ğuraşi ora moxtimeri ren domaʒ̆onu.







Hiç yorum yok:

Yorum Gönder

"TÜRKİYE'NİN ANADİLİ ZENGİNLİĞİ" / "TURKİAŞİ NANANENAŞ XAMPOBA"

   "TURKİAŞİ NANANENAŞ XAMPOBA" Baba çkimi Faik Aksamazis…   GOʒ̆OTKVALE Nananena, p̆olit̆ik̆uri var adamuri ar tema ren...